Artėjant Šv. Kalėdoms – žmogaus susitikimo su Dievu šventei, Bažnyčios liturgijoje vis garsiau aidi džiaugsmo balsai.
Pranašas Izaijas kalba apie džiaugsmingą tremtinių sugrįžimą iš Babilono: „Kuriuos Viešpats išlaisvino, tie sugrįš ir įžengs į Zioną su giesme, amžinu džiaugsmu vainikuoti. Linksmumas ir džiaugsmas juos pasitiks, pasibaigs vargas ir liūdesys“ (Iz 35,10). Ziono kalnas izraelitams buvo Dievo buvimo žemėje vieta.Todėl šis džiaugsmingas tremtinių sugrįžimo į tėvynę vaizdas mums turi priminti laukiamą susitikimą su Dievu Jėzaus Kristaus asmenyje.
Trečiąjį Advento sekmadienį apaštalo Pauliaus lūpomis mums skelbiama kita džiaugsmo žinia: „Viešpaties atėjimas arti“ (Jok 5,8). Džiaugsmingas Šv. Kalėdų laukimas teprimena būsimąjį susitikimą su Jėzumi laikų pabaigoje.
Apmąstant šį susitikimą kartais gali sukirbėti abejonė: ar tikrai jis įvyks? Ar tikrai kelsimės iš numirusiųjų ir amžinai gyvensime Dievo artumoje?
Evangelija mums pristato Mesijo atėjimu abejojantį Joną Krikštytoją. Nors Šventoji Dvasia Jonui Krikštytojui buvo apreiškusi, kad prie Jordano atėjęs Jėzus yra Mesijas, kurio Izraelis laukė, tačiau kalėjime apniko abejonės. Jonas neturėjo atsakymo, kodėl jo paskelbtas Mesijas leidžia jam būti kalėjime ir laukti galimos mirties? Nejaugi jis negali sužlugdyti Erodo planų?
Panašiai kaip Jonas ir mes galime suabejoti Dievo buvimu, prisikėlimu iš numirusiųjų, Jėzaus dieviškumu ir kitomis krikščioniškojo tikėjimo tiesomis. Nėra žmogaus, kuris kada nors nebūtų išgyvenęs tikėjimo abejonių.
Abejonės atsiranda, kai joms kilti susidaro palankios sąlygos, ypač kai žmogus kenčia, nusikalsta arba gyvena tikėjimui abejingų žmonių apsuptyje. Abejonės dažnai paskatina gilintis į tikėjimo slėpinius, tačiau jos gali ir nutolinti nuo Dievo.
Ką daro abejonėse paskendęs Jonas Krikštytojas? Nesugebėdamas pats išsklaidyti abejonių, Jonas siunčia savo mokinius pas Jėzų išsiaiškinti: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“ (Mt 11,2). Jonas kiekvienam abejojančiam primena netūnoti abejonėse, bet bandyti jas išsklaidyti.
Jėzus į Jono mokinių klausimą atsako dalykiškai: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką čia girdite ir matote: aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena“. Po Jėzaus atsakymo Jonas nurimo – jis gerai atlikęs misija ir ramiai gali laukti nuosprendžio: gyventi ar mirti.
Kai iškyla abejonės, kartais užtenka atlikti gerą išpažintį ir jos dingsta. Kartais reikia paimti į rankas gerą knygą ir pasigilinti į tikėjimo klausimus. Kartais padeda pokalbis su dvasios vadovu, kuris padeda išsklaidyti abejones ir pagilinti tikėjimą. Kartais reikia pakeisti draugus, nes mums, žmonėms, yra svarbu, su kuo mes bendraujame ir ką nuolatos girdime. Jeigu nuolatos girdėsime tik Dievui abejingųjų balsus, neišvengiamai susidursime su abejonėmis. Esu asmeniškai išgyvenęs daug abejonių, kai jaunystėje smalsumo vedinas skaičiau daug ateistinių knygų. Ačiū Dievui, kad abejonės pastūmėjo labiau gilintis į tikėjimo klausimus ir ieškoti atsakymų, kodėl verta tikėti į Dievą ir būti krikščioniu.
Šv. Kalėdos atneš daug džiaugsmo tuomet, kai mes jų lauksime gilindami savo tikėjimą ir išsklaidydami iškylančias abejones. Kartą apaštalai prašė: „Viešpatie, sustiprink mūsų tikėjimą“ (Lk 17,5). Ir mes melsdamiesi dažnai prašykime sustiprinti mūsų tikėjimą, nes nes jis visuomet yra Dievo dovana.
Arkivysk. Sig. Tamkevičius
